- maukna
- máukna sf. (1) NdŽ, Kv mauknà (3)
1. stora medžio žievė, luobas, malkna: Eglės, pušies, blindies, liepos, guobos máukna, iš kurios krijas rėčio daro J. Pakrypusios, nedidelės, mauknomis dengtos lūšnelės buvo visos dūminės rš. Avilys, kad neprilytų, buvo apdengtas maukna PnmR. Kad perkūnas trenkė, tai ąžuolo ir maukna nusinėrė Krkl. Išdžiovintas eglės máuknas vartoja kailiams ir odoms rauginti Sr. Nuvežė vežimą mauknų ir pardavė kailiadirbiui Kvt. Prisilupęs mauknų, užraugsiu kailius Žd. Piemuo nulupo nu medžio máukną, pasidarė vaukšlį uogoms rinkti KlvrŽ. Kad tu drabužius teip draskai, aš pasiūsiu iš eglės máuknos KlvrŽ. Gira iš mauknų rūgštinių obelių Šts. Nusišutinau ranką, ir tartum kokia mauknà nuo tos vietos nusimovė Ss. Yt eglės maukna apsidariusi (suskretusiu, purvinu drabužiu) Šts.
2. makštis: Radau grebenį (šukas), tik be mauknẽlės Rš. Ištraukė šašką (kalaviją) iš mauknos Ml. | Žirniai sukrito (virdami), vienos máuknos paliko Lkv.
◊ mauknà nukrìto nuo akių̃ paaiškėjo: Lyg mauknà man nuo akių̃ nukrìto, lyg esu buvusi iki šiol neregė, ir tik dabar šviesą išvydau Pt.
Dictionary of the Lithuanian Language.